JOHN 18
WBT1 Jesus ágáná¹iidá’ bitsiÅke’yu biÅgo tú da’ayą́hágo nlÃni, Cédron golzéhi, hanaa deskai, áÃgee dégózhónégo goz’ÄÄzhį’ yiÅ okai. 2 Judas, ch’ÃbÃ’aahÃÃ, aÅdó’ dégózhónégo goz’aanÃà yÃgóÅsį: Jesus Åahgee akú bitsiÅke’yu yiÅ onákah lę́k’e. 3 Ãkú silááda Åa’Ãà aasiá¹ilÃÃ, okÄÄh yedaabik’ehi itisyú nadaandeehi hik’e Phárisees odais’a’ihÃÃ, kÇ«’nalbaaÅÃÃ, kÇ«’diltÅishÃà Åa’Ãà benagonlkaadÃà daayoá¹iÅgo Judas yiÅ hikai. 4 Jesus dÃà bee bich’į’ ágoá¹Ã©hÃà dawa yÃgóÅsįgo áà ná¹eehÃà yich’į’ nyáágo gádaayiÅá¹ii, HadÃÅ biká hadaanohtaa? 5 Ná¹eehÃà gádaabiÅá¹ii, Jesus, NázarethdÃ’ gólÃni. ShÃà áŠánsht’ee, á¹ii, Jesus. Judas, ch’ÃbÃ’aahÃÃ, aÅdó’ itah sizįį lę́k’e. 6 ShÃà áŠánsht’ee, daabiÅná¹iidá’ dagoshch’į’ t’ÄÄzhį’ deheskaigo ni’zhį’ nanehezdee. 7 Jesus gánádaabiÅdo’á¹iid, HadÃÅ biká hadaanohtaa? Jesus, NázarethdÃ’ gólÃni, nádaado’á¹iid. 8 Jesus gánádÃ’á¹ii, ShÃà áŠánsht’ee, daanohwiÅdéá¹iid: shÃà shiká hadaanohtaayúgo, dÃà ná¹eehÃà ch’Ãk’eh nádókáh: 9 Ná¹ee shaa Åá¹ilÃà doo Åa’ shaa ch’a’okáad da, áá¹Ãà n’Ãà begolá¹e’hÃà bighÄ aá¹ii. 10 Simon Peter, bésh be’idiltÅishé naitįįhÃà hayidzĄ̃Ą̃zgo, okÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni yána’iziidÃà bijaa dihe’nazhiá¹Ã©Ã©go naidnÅgizh. Na’iziidÃà Málkas holzéhi. 11 Jesus Peter gáyiÅá¹ii, NibÃzh be’idiltÅishé bizis biyi’ onántįį: shiTaa idee yee sha’ikaahÃà hishdlÄÄ ndi at’éé. 12 ÃÃdÃ’ silááda Åa’Ãà binant’a’ Åa’Ãà aasiá¹ilÃà Jews odais’a’Ãà Jesus daayiÅtsoodgo ÅÃdaayistőǫǫ, 13 ÃÃdÃ’ dantsé Ãnnas holzéhi bich’į’ odaizlǫǫz; áŠCáiaphas baadaanÃ, CáiaphasâhÃà áà ÅegodzaahÃà biyi’ okÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitįį lę́k’e. 14 Cáiaphas Jews daanlÃni yich’į’ yaÅti’go gáná¹iid lę́k’e, Ná¹ee daÅa’á ná¹ee dawa yá datsaahgo zhą́ nzhǫǫ. 15 Simon Peter Jesus yiké’ óyáá, bitsiÅke’yu Åa’i aÅdó’: áŠokÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni bÃgóÅsįgo kįh yuá¹e’ Jesus yiÅ ha’a’aazh. 16 ÃÃdá’ Peter dáádÃtĄ̃hgee sizįį. ÃÃdÃ’ Jesus bitsiÅke’yu Åa’ihÃÃ, okÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni yÃgóÅsini, ch’Ãnyáágo, isdzán dáádÃtĄ̃h yaa sitÃni yich’į’ hadziigo Peter yiÅ ha’a’aazh. 17 Isdzán dáádÃtĄ̃h yaa sitÃni Peter gáyiÅá¹ii, Ni aÅdó’ Åa’ áà ná¹eehÃà bitsiÅke’yu itah ÅlĄ̃Ą̃ nsį. Dah, shà doo áà nshÅįį da, á¹ii, Peter. 18 Nada’iziidÃà Åa’Ãà aasiá¹ilÃà gozk’azÃà bighÄ deda’deshjeedgo nádaaniiÅdziiÅgo kÇ«’zhį’ nadaazį: Peter aÅdó’ itah nániiÅdziiÅgo sizįį lę́k’e. 19 OkÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni Jesus biké’ hikaahÃà Åa’Ãà iÅch’Ãgó’aahÃà yaa nabÃdiÅkid lę́k’e. 20 Jesus gábiÅá¹ii, Ni’gosdzáŠbiká’ ná¹ee ch’Ã’á¹ah bich’į’ yádaashti’ ni’; Jews ha’ánáÅséh nagoz’ÄÄ yuá¹e’, Åa’Ãà da’ch’okÄÄh goz’ÄÄ yuá¹e’ dábik’ehn iÅch’Ãgonsh’aah ni’, Jews daanlÃni ÃÅa’ánádaat’įįhgee; doo nt’é nash’į’go yashti’ da ni’. 21 Nt’é bighÄ nashÃdÅÅkid áÃdá’? HadÃà daashidezts’aanÃà nt’é daabiÅdéá¹iidÃà yÃdaagoÅsį: áà nahódaaÅÅkid. 22 Ãgáná¹iidá’ aasiá¹ilÃà Åa’, Jesus bit’ahdÃ’ sizÃni, bonÅts’Ą̃, gáá¹ÃÃgo, Ya’ áÃk’ehgo okÄÄh yebik’ehi da’itiséyú sitÃni bich’į’ yách’iÅti’ née? 23 Jesus gábiÅá¹ii, Doo bik’ehgo hasdzii dayúgo baa shiÅ nagolá¹Ã’: áÃdá’ da’aá¹iigo hasdziiyúgo nt’é bighÄ shóÅÅts’Ą̃? 24 Ãnnas, Jesus Åestőǫǫgo Cáiaphas, okÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni, bich’į’ oyiÅ‘a’ ni’. 25 Simon Peter nániiÅdziiÅgo sizįį lę́k’e. GádaabiÅch’iá¹ii, Ni aÅdó’ Åa’ bitsiÅke’yu ÅlĄ̃Ą̃ daandzį. Dah, shà doo áŠnshÅįį da, nádo’á¹iid. 26 OkÄÄh yebik’ehi da’tiséyú sitÃni yána’iziidÃà Åa’, áŠPeter yijaa naidnÅgizh n’Ãà bik’Ãà nlÃni, gáá¹ÃÃ, Ni née, dégózhóné goz’ÄÄgee áà ná¹eehÃà biÅ nish’įį ni’? 27 Peter, Dah, nádo’á¹iid; áÃgee tazhik’áné áná¹iid. 28 Cáiaphas bikįh goz’ÄÄdÃ’ yáná’itihé yuá¹e’ Jesus odaizlǫ́ǫ́z: dázhǫ́ t’ahbį lę́k’e; Jews daanlÃni ákóá¹e’ ha’á’iikaiyúgo bitisâhagowáh n’Ãà bee bÃná’godiá¹Ãhgo da’idÄÄgee doo itah daahiidleeh da, okÄÄh zhiá¹Ã©Ã©go doo iÅch’į’daandléh dahÃà bighÄ daanzįgo, doo ha’akáh da lę́k’e. 29 ÃÃk’ehgo nant’án, PÃlate holzéhi, bich’į’ ch’Ãnyáágo gádaabiÅá¹ii, Ãà ná¹eehÃà hago lą́ą́ adzaago biÅ nohkai? 30 Jews gádaabiÅá¹ii, Doo nchÇ«’go adzaa dayúgo doo naa biÅ nokáh át’éé da. 31 PÃlate gánádi’á¹ii, DánohwÃà bedaagosoÅ‘aanÃà bee baa yádaaÅti’. Jews daanlÃni gánádaadi’á¹ii, Ná¹ee zideego begoz’aanÃà doo bee daagosiil’ÄÄ da. 32 Jesus hagot’éégo datsaah doleeÅÃà dabÃà yaa nagolá¹i’ n’Ãà begolá¹e’go ánágot’įįÅ. 33 PÃlate yáná’itihé yuá¹e’ onanádzaago, Jesus yich’į’ hadziigo gáyiÅá¹ii, Ya’ ni Jews Ãzisgo biNant’a’ ÅlĄ̃Ą̃ née? 34 Jesus gábiÅá¹ii, Ya’ danÃnik’eh áná¹ii née, dagohÃà Åa’ ágádaashiÅá¹iigo niÅ nadaagolá¹i’hÃà bighÄ Ã¡ná¹ii née? 35 PÃlate gáá¹ÃÃ, Ya’ shÃà Jew nshÅįį gá? Dani biÅ háÅt’i’Ãà Åa’Ãà ni’okÄÄh yedaabik’ehi itisyú nadaandeehi shaa daanidez’ÄÄ: hago ándzaa áÃdá’? 36 Jesus gábiÅá¹ii, Beshik’ehÃà doo dÃà ni’gosdzáŠbiká’ begoz’ÄÄ da: beshik’ehÃà dÃà ni’gosdzáŠbiká’ begoz’ÄÄyúgo, Jews daanlÃni doo baa shi’deltįį dahÃà bighÄ shinadaal’a’á nadaagonÅkaad doleeÅ ni’: n’Ãà beshik’ehÃà dÃà ni’gosdzáŠdoo bits’ą́’dÃ’ begoz’ÄÄ da. 37 PÃlate gábiÅá¹ii, Nant’án ÅlĄ̃Ą̃ lą́ą́ ya’? Jesus gábiÅá¹ii, Da’áÃgee áná¹ii, Nant’án nshÅįįhÃÃ. Da’aá¹ii ágot’eehÃà baa nagoshá¹i’ doleeÅhÃà bighÄ gosilĄ̃Ą̃, Åa’Ãà áà bighÄ ni’gosdzáŠbiká’zhį’ niyáá. Ná¹ee daantĄ̃Ą̃gee da’aá¹ii zhiá¹Ã©Ã© ádaat’eehÃà shiyati’ yidits’ag doo. 38 PÃlate gánábiÅdi’á¹ii, Da’aá¹ii ágot’eehÃà ná¹iihÃà nt’é golzeego ágolzee? DÃà áná¹iidá’ Jews daanlÃni yich’į’ ch’Ãnánádzaago gádaayiÅá¹ii, DÃà ná¹eehÃà doo hago adzaa dago bÃgosÃÅsįįd. 39 Bitisâhagowáh n’Ãà bee bÃná’godiá¹Ãhgo da’idÄÄgee ná¹ee Åa’ nohwá ch’Ãnálteehgo daagosoÅ’ÄÄ: áÃk’ehgo Jews Ãzisgo biNant’a’ nohwá ch’Ãnánshteeh née? 40 Nanádaadidilghaazhgo gádaaá¹ii, DÃà ná¹eehÃà dooda, Barábbas zhą́ nohwá ch’ÃnánÅteeh. BarábbasâhÃà in’įįhi nlįį lę́k’e.
