Matyiw 10
KAL1 Jiysis binuk onep wimiÅgan ak suk aÅgek apey aÅgak, “Yand key nimbip aspiyn ak mey, kichekiy malñiluk tap gok aÅgyokniÅg, aÅgyokniÅgambim. Biynimb tap yerip yerip giniÅgamb gok kunep gem, suÅ ayniÅgamb aÅgak." 2 Bi Jiysis minim dand amemb onep wimiÅgan kun ak, yimb kiyk mey; Bap Saymon, yimb nup bap Piyta aÅgyiÅgipay. Bap Enjriw: Piyta numam nuk ak. Bap Jemis: Sebediy ñinuk. Bap Jon: Jemis numam nuk ak. 3 Bap Piyliyp. Bap Batlomiyiw. Bap Tomas. Bap Matyiw. Nuk takes diyiÅgip. Bap Jemis: Alpiyas ñinuk. Bap Taydiyas. 4 Bap Saymon: yimb nup bap Selot aÅgyiÅgipay. Bap Jiwdas: nuk mey, kisen Jiysis nup mimuÅg gak. 5 Jiysis binuk kun gok kuyip minim tep woÅg ak ginimimb aÅgiy, aÅg keykey yokyiÅg aÅgak, “Nimb Samariya kay mindpay namb okok sek, biynimb Jiwda mer namb okok sek ma amnimimb. 6 Pen nimb am biynimb chin Yisrel, Gor nup gosimb ma niÅbay gok kuyip aÅgñiyiÅg aÅgnimimb, 7 ‘Gor biynimb diy kond mindeniÅgamb ñin ak maÅ wip aÅgnimimb.’ 8 Kun aÅgyiÅg biynimb tap ginimuÅ gok gem suÅ ay, biynimb pisnep kumniÅgiy gok gem, tip ak tikjakniÅgiy. Biynimb soy ayndik aynimuÅ gok, biynimb kichekiy malñiluk abaÅ aynimuÅ gok gem, suÅ ayniÅgiy. Bapiy chirapiy, nimbip per yikop woÅg gipur rek, nimb biynimb kun gok kuyip yikop woÅg giñinimimb. 9 Maniy gunap dand ma amnimimb. 10 Wand, chech, tomb tirup, yirkondim, tap gok, dand ma amnimimb. Yenen: biynimb woÅg giñimbay gok, pen tap ñey ñimbay. 11 “Pen dawin akaÅ, miñmon bap amjakiy, biynimb nimbip sik aÅgdiniÅgiy rek gunap niÅiy, kiy yip nep mindiy, miñmon bap key amniÅg nep kuyip kirgiy amnimimb. 12 Kun ak korip bap amiy, nimb mindpim aÅgem, yaw mindpun aÅgeniÅgiy, korip miÅgan kun ak amnimimb. 14 Pen nimbip ma sik aÅgdeniÅgiy; kiriÅg amniÅg, silkul tom beÅ nimbip chiÅgdiy mindonimuÅ ak, pipal pikem yapek amnimimb. 15 Nimbip niÅind yimb apiyn: kor yomb ñin ak, Sodom Gomora biynimb yiwur siskoy diniÅgambay; biynimb nimbip ma diniÅgambay kun gok, yiwur yomb yimb ak diniÅgambay. 16 “Pen niÅim! Yand nimbip kanj siypsiyp rek ak, yoksipiyn: biynimb kayn ayndik rek mindpay namb okok. Kun ak gos niÅrep giyiÅg, kapkap mindrep giy kuyip aÅgñinimimb. 17 “Pen biynimb gunap nimbip chichiy diy, dam Jiwda nan-gep korip ak amey, kanjsol kiyk gok ap kor giy, nimbip pikniÅgambay. Kun ak niÅrep ginimimb. 18 Nimbip Jiysis binuk aÅgiy, lipiÅg dand gapman biyomb mindeniÅgambay ak amey, minim tep yip ak, biyomb gok sek, bi miñmon paryomb okok nimb gok sek kuyip aÅgñiniÅgambim. 19 Nimbip kor giniÅgambay kun ak, minim yerip aÅgjun aÅgiy pirikiy, gos kuÅay ma niÅnimimb. ApikniÅ, Nap Gor Kawnan nuk nimb yip mindip ak, gos tep ñeniÅgamb, minim nimbik ar ak key ma aÅgniÅgambim; minim yipund giy yimb anep aÅgniÅgambim. 21 “Ãin kun ak numam gunap tikjakiy, numam gunap kuyip pikayaÅ aÅgiy, biyomb gok kuyip ñiniÅgambay. Nop gok tikjakiy, ñapan kiyk key gok pikayaÅ aÅgiy, biyomb gok kuyip ñiniÅgambay. Ãapan gok, nonim nop sikop kuyip kunep giniÅgambay. 22 Yip ker mindeniÅgambim rek, biynimb okok maÅgiysek nimbip niÅey, miluk yowniÅgamb. Pen biynimb kilis giy yip ker nep mindeniÅgambay gok; ñin kisen ak apek, Gor kuyip diniÅgamb. 23 Pen wikan bap amem, nimbip gi timey geniÅgiy, pirik wikan bap pen amnimimb. Nimbip niÅind aspiyn: Yisrel biynimb kuyip sayn nep aÅgñem amnakniÅ, Bi bap Ãinuk ak winiÅgamb. 24 “Ãapan sikul apay gok yomb mindey; tiysa kiyk gok sikoy ma mindpay. Pen tiysa mindip rek mindon aÅgiy mey, sikul apay. Biynimb woÅg giñimbay gok yomb mindey, biynimb kuyip kond mindpay gok sikoy ma mindpay. WoÅg gipay ak, biynimb yomb mindpay rek mindon aÅgiy, woÅg gipay. Kun ak rek, biynimb yand gok yand mindpiyn rek mindon aÅgiy gipay. Pen yip aÅgjiwiy, Seytan yimb nup bap ay, ‘Belsiybul’ apay ak, nimbip timey yimb giniÅgiy rek ayip. 26 “Biynimb kun gok kuyip niÅiy ma piriknimimb. Minim yerip miñiy yiwgiy mindip ak, kisen miseÅ mindeniÅgamb. Tap yerip kapkap gipay gok, kisen miseÅ niÅniÅgambay. 27 Minim nimbip weygiy apiyn gok, nimb am miseÅ aÅgñinimimb. Nimbip mimuÅg tikyiÅg apiyn gok, korip ar biyoÅ amiy, aÅgñem niÅniÅgiy. 28 “Nimb biynimb sinjrimey pikpay gok kuyip niÅiy ma piriknimimb. Kiyk yikop wak band anep pikayniÅgambay; mindmaÅgiy ak sek timey giniÅgiy rek ma ayip. PirikniÅg mey, Biyomb biynimb mumbwak ak sek, mindmaÅgiy ak sek pikay, miñmon mon key yinjap yokniÅgamb anup piriknimimb. 29 Yakir sikoy gok, tap yikop. Maniy gach won nokom nep yokiy, omiÅal dipay. Tap yikop ak pen, Gor kuyip niÅmindip ak, yikop ma yap pikpay. 30 Jun kas nimbip ak, Gor maÅgiysek ñin paÅgip. 31 Kun ak ma piriknimimb. Yakir gok ma kond mindep rek kond mindip. 32 “Biynimb yip ker mindiy, biynimb okok kuyip miseÅ aÅgñiniÅgambay gok, yand pen Bapiy yomb semb biyoÅ mindip ak nup, yip ker mindpay aÅgiy, miseÅ aÅgñiniÅgayn. 33 Pen biynimb an yip aÅgiy mindeniÅgambay namb ak, bi kun ak yand ma niÅbiyn aÅgniÅgambay gok, yand pen Bapiy semb biyoÅ anup, biynimb guniy yand ma niÅbiyn aÅgniÅgayn. 34 “Yand man ar biy opiyn ak, kapkap mindrep giniÅgambun aÅgiy, gos ak ma niÅnimimb. Yand winik rek, minim yomb aÅgiy, penpen giniÅgambay. 35 Ãi gok tikjakiy, nop yip penpen giniÅgambay. Pañ gok tikjakiy, nonim yip penpen giniÅgambay. Ãi biyn gok tikjakiy, nupis yip penpen giniÅgambay. 36 Kun giniÅgambay kun ak, korip keykey mindpay rek nep penpen giniÅgambay. 37 “Biynimb nop nonim kuyip akaÅ, ñi pañ kiyk gok nep gos niÅiy, yip ma niÅniÅgambay ak; biynimb yand rek ma ayniÅgamb. 38 Biynimb yip gosimb niÅniÅg, pen pikayniÅgambay rek ayip aÅgiy kirginiÅgambay ak, biynimb yand rek ma ayniÅgamb. 39 Biynimb keynep mindiy, mind tep giniÅgayn aÅgniÅgambay gok, mon key yinjap ak amniÅgambay. Biynimb Jiysis ker minden, yip pikayniÅg pikayniÅgiy aÅgniÅgambay gok, perper mindeniÅgambay. 40 “Nimb amem, biynimb nimbip wasiw aÅgdiniÅgambay gok, yip diniÅgambay. Pen yip diniÅgambay rek, Bi yip yokek winik ak nup diniÅgambay. 41 Biynimb bi Gor minim aÅgep bap niÅiy, Gor woÅg gip rek, nup diniÅgambay ak, tep yimb giniÅgambay ak mey; Gor bi minim nup aÅgep ak direp giniÅgamb rek, kuyip kunep giniÅgamb. Biynimb Gor biyn bi suÅ-tep nuk bap niÅiy, Gor biynimb suÅ-tep nuk aÅgiy diniÅgambay ak, tep yimb giniÅgambay ak mey; Gor biynimb suÅ-tep nuk ak direp giniÅgamb rek, kuyip kunep giniÅgamb. 42 Pen biynimb yip yikop yimb bap niÅiy, Jiysis ker mindip aÅgiy ñiÅg marik giniÅgambay gok; Gor niÅek tep gek, pen sakiy ma giniÅgamb."
