Los Hechos 22
WBT1 âCunc’ixanuc’, cunc’aipimaye, jouc’a cunc’aitatá, aÆquimf’eÆa’. Cacuanajco’moxi, catalai’e’ma iÆe laÆcufcompa. 2 Licuej’me Pablo mipalaic’ola’ liÆtaiqui’ lan xanuc’ xonca iâch’ixco’mola’, xonca iquimf’e’me. Timila’: 3 âIya’ ninxans judÃo. Aipajnyota liÆya’ Tarso, Æamats’ Cilicia. Jifa’a liÆya’ Jerusalén aÆtojyopa. Gamaliel aipomxi, aÆmuc’ipa licuxepa Moisés, iÆe lataiqui’ laihuejpá laÆtatahueló. Iya’ ai’e’mola’ laic’ iÆne petsi naihuejpá ituca’, ma to imanc’ tonÆ‘ela’ laic’ itsiya. 4 AiteÆ‘mi’mola’ iÆne ts’ilihuequi lipene Jesús. IÆniya Æitiné cahuay te caif’eya mima’anyacola’. Ja’ni axanuc’, ja’ni acaÆ‘no’, ai’noÆ‘mola’, aitats’e’mola’. 5 Cal cuecaj ca’ailli’ jouc’a lan tsilaj xanuc’ noxpijpá lataiqui’ iÆsina’ aÆinca iÆta’a laifmipolhuo’. IÆniya aÆni’ipa caije’e loya’apa alimetsaicocoÆa’ laÆpimaye judÃo nomana’ liÆya’ Damasco. Ti’iÆa’ quiÆsina’ joupa alapi’ipa laimane ca’noÆtsola’ naihuejpá lipene Jesús, iÆne nomana’ jiÆpe liÆya’. Cafi’etsola’, ca’hua’ancola’ titeÆ‘mintsola’ fa’a Jerusalén. ToÆta’a nipamma Jerusalén, ai’huapa lane Damasco. 6 ‘Ma ca’hua lane to menac’o joupa cacuaita liÆya’ Damasco, aixim’ma acueca’ lepalc’o’ qui’huayomma lema’a. Unts’if’ma jahuay jiÆpe laifnecaxu. 7 Laixim’ma iÆe lepalc’o’ necangenni, aixc’uat’Æhuaitsi Æamats’, aicuej’ma aÆpalaic’o, aÆmi: “Ima’ cunSaulo, ¿te caÆteÆ‘micopa?" 8 Aitalai’e’ma, cami: “Maipoujna, ¿naitsi ima?” AÆmi: “Iya’ ninJesús nas Nazaret. Ima’ aÆteÆ‘mi." 9 LaÆejmale lixim’me jouc’a lepalc’o’ ixpailij’mola’, aiquiÆcueca iÆque ÆaÆpalaic’opa. 10 Nicuis’e’ma, cami: “Maipoujna, lu’iÆa’, ¿te caif’eya?” ȽaÆPoujna aÆmi: “Totsahuenni, totsufaiÆa’ liÆya’ Damasco. Joupa ixpic’empa lof’eya. JiÆpe liÆya’ tu’inno’ jahuay iÆta’a." 11 IÆe laxpaiqui’ quepalc’o’ aÆ‘e’epa ninfo’. LaÆejmale alaxaÆpa. AÆtsufai’e’ma liÆya’ Damasco. 12 ‘JiÆpe liÆya’ tipa’a anuli cal xans cuftine AnanÃas. IÆque tihuequi al c’a ȽanDios, tenant’Æi licuxepa Moisés. Jahuay lan xanuc’ judÃo nomana’ jiÆpiya ticuayi ac’a xans. 13 IÆque AnanÃas icuaiyunni jiÆpe laifpa’a, aÆmi: “Maipima Saulo, tahuetsalenÆa’”. AiquicoÆ‘ma, nehuetsalena’ma. Aixim’ma iÆque. 14 AÆmi: “ȽanDios, ilenDios laÆtatahueló, i’huijf’epo’ ti’iÆa’ coxina’ te ts’i’ic’ lixpic’epa ȽanDios. ToÆiya oximpa iÆque Æacui’impa cal Ƚijca, ocuejpa lipalaic’opo’. 15 Ima’ topalaic’otola’ lan xanuc’ nomana’ fa’a li’a Æamats’, cua naitsi liÆnación topalaicota iÆque, to’itola’ iÆe loximpa locuejpa. 16 Itsiya aimicoÆcona’mo’. ¡Totsahuenni! Tojoc’iÆa’ ÆaÆPoujna Jesús. Tepo’intso’. ToÆta’a ti’itso’ limpio. Tetufqueno lojunac’." 17 ‘Aicuaicona’ma fa’a Jerusalén. Capa’a al cuecaj xoute’, ma cajoc’i’ ȽanDios i’huapa laipicuejma’, 18 aiximpa ÆaÆPoujna, aÆpalaic’o, aÆmi: “AimicoÆ‘mo’. Taipanni fa’a liÆya’ Jerusalén. Jifa’a aimepenufinyaco’. Aimiquimf’eyaco’ laÆnescoya." 19 Aitalai’e’ma, cami: “MaiPoujna, ¿te calatets’icoya? Lan xanuc’ nomana’ fa’a alimetsaijma. IÆsina’ iya’ aitsehuo’ma Æajut’Æi pe lafoÆyomma laÆpimaye judÃo. Ai’noÆ‘mola’ iÆne ts’ihuejhuo’, aitats’e’mola’, nuntafej’mola’. 20 JiÆpe litine mima’anni Esteban, iÆque Æoya’apa lotaiqui’, iya’ cacaxu jiÆpe, cahuelonge, ca’ay cuenna ÆiÆpijahuaÆi iÆne noma’apá. Ma’ anuli laÆpicuejma’ iya’ y laif’as xanuc’, iÆne noma’apá Esteban." 21 IÆque ÆaÆpalaic’opa aÆmi: “Taipanni fa’a. Cummehuo’ to’huaÆa’ aculi’. To’hua’ma pe lomana’ locuenaye lan xanuc’, iÆne a’ij judÃo." 22 Lan xanuc’ liquimf’e’me Pablo linespa: “AÆmi: To’hua’ma pe lomana’ locuenaye xanuc’, iÆne a’ij judÃo”, ixtulenca nulemma. Ipango’me ija’a’me ujfxi, ticuayi: â¡Tima’anÆe! ¡Tima’anÆe! Juaiconapa ixcay iÆque cal xans. Aimipajncona’ma jifa’a li’a Æamats’. 23 Ti’hua tija’ayi, teca’niyi liÆpuquiya, tejuaf’yi Æepi’ camats’, teca’naf’iyi al toncay. 24 Ƚincuxepa icuxe’e’mola’ lisoldado titsuflai’eÆe Pablo jiÆpe lajut’Æ al fortÃn. Icuxe’ma titsimafquinÆe, ticuis’eÆe, timiÆe: “¿Te co’epa?” Ja’ni aimitalai’e’ titsimafconÆe. Ticua: “¿Te qui’epa iÆque cal xans? Lan xanuc’, ¿te caixtuc’ocopa?" 25 Ifi’e’me titsimafquinÆe. Pablo ipalaic’o’ma anuli cal capitán tecaxijnya jiÆpe liju’, timi: âImanc’ aicoÆsina’ ja’ni tipa’a laijunac’ o a’i. ¿Te ti’hua loÆmane aÆtsimaf’ma iya’? Iya’ ninciudadano romano. 26 Licuej’ma iÆta’a linespa Pablo cal capitán i’hua’ma u’itsi Æincuxepa, timi: âIÆque cal xans aciudadano romano. ¿Te ma aÆtsimaf’me? 27 Ƚincuxepa icuaitsi pe lopa’a Pablo, timi: âLu’iÆa’, ¿te ima’ unciudadano romano? Timi: âIya’ ninciudadano romano. 28 Timi: âIya’ ai’najtsepa acueca’, toÆta’a lapi’impa caije’e loya’apa: “IÆca’a aciudadano romano”. Pablo timi: âIya’ aipajncota ninciudadano romano. 29 IÆne notsimafyacu Pablo iÆolijm’me pe lopa’a. Ƚincuxepa ixpaijma, ticua: “IÆque cal xans aciudadano romano. Iya’ aifi’ecopa acadena catejma’. ¿Te aÆcufta o aimaÆcufya?" 30 Lihuequi litine umme’mola’ lapaluc’ tipalaic’ontsola’ lixanuc’ cal cuecaj ca’ailli’, jouc’a lan tsilaj xanuc’ noxpijpá lataiqui’, timintsola’ tefoÆunca. UhuaÆc’e’ena’ma Pablo licadena catejma’. Ileco’ma pe lefoÆya iÆne lan xanuc’. Ticua: “Pablo tu’itola’ iÆniya te ts’i’ic’ li’epa. ToÆta’a ti’i’ma caixina’ nulemma te caixtuc’ocopa lif’as xanuc’ judÃo, te cocufcopa."
